Aisčio dienoraštis

Vydas sutiko atsakyti į vienos žurnalistės klausimus
ir daugiau papasakoti apie savo pomėgius bei svajones.

Pone Vydai, papasakokite apie savo šeimą. Daugelis
turbūt žino tik jūsų šeštąją žmoną Elenutę. Ar turite
vaikų iš ankstesnių santuokų, ką jie veikia?

Aš - senas lovelasas. Joa, Elena yr mano šeštoji,
ale, duok Dieve, ne paskutinė žmona. Aš, sekdamas
savo kumyru Brazausku,neatsisakyčiau dar kokios
bufetavos podraug su milijonu...Dėl tų vaikų tai
niekad negali žinot. Aš, kaip koks gegutinas, tik
šast kiaušinius į svetimą lizdą, a kas ten po to
bus, ne mano reikalas. Nors girdėjau, vienas sūnus
mano Alytuj anstoliu įsitaisęs, tai sakiau, aisiu ir prisistatysiu, taip sakant,
jau ant gatavo, tegu karšina dabar seną tėvą.
Jis gi man gimimo stebuklą skoloj.

Kokį darbą dirbote iki išeidamas į pensiją?

Geriau paklauskit, kokio darbo aš tik nedirbau.
Charizmatinė asmenybė! Mano biografija knygos verta:
fizrukas, tarptautinių santykių specialistas, krepšinio apologetas, kalinys,
kankinys, babnikas nu, šito gal
nereikėjo, a vo, gamtos mylėtojas, KGB majoras,
šnipas, jentelektualas, nekviestas gelbėtojajas,
šešto laipsnio ordino kavalierius, seksualiai
pajėgių penisininkų asociacijos prezidentas.
Ką, mažai? Ką čia dar pamelavus.

Kokie jūsų, kaip pensininko, pomėgiai?

A kokių pomėgių pensininkas gali turėt? Un, mėgstu
su kaimynu Praspaliausku čėrką išlenkt (anas labai
gerą samanę varo), mergas pakirkint (nenurašykit,
prašyčiau, aš gi dar seksualiai pajėgus penisininkas).
Vasarą labai mėgstu, nuvažiavęs į Palangą, pro žiūronus
į bobų pliažą dairytis. A vdrug, tarp tų banginių
kokią stirną laibakoję pastebėsiu. Uchvatu.

Pastebėjau, kad „Auksinėje savaitės blykstėje“
dažnai akį merkiate Živilei ir kitoms jaunoms damos.
Ar grįžęs namo negaunate velnių nuo Elenutės už
tokias išdagas?

Stebėčiaus savimi suvis labiausiai, jeigu Živilei akies nemarkstyčiau per tą programą. Gi absoliučiai neįmanoma nepastebėti josios privalumų, šalia kurių
taip smarkiai išryškėja vyrų trūkumai. A dėl Elenos.
Išvažiuodamas į Vilnių, ant filmacijų, užrakinu
salioną podraug su šileliu, ten stovinčiu, kad
alektros perniek nežibintų.

Naujajame Seime dirbs įvairiausių profesijų žmonių,
kurie su politika anksčiau neturėjo nieko bendra. Gal
svarstėte galimybę kandidatuoti į parlamentą? Kaip
manote, ką naudingo galėtume nuveikti Lietuvos
pensininkams?

Nu, kuris durnius į Seimą nenorėtų? Čia tas pats,
kas aukso puodą darmai siūlytų. A, ką? Kėdės ten
minkštos, gali nusnūst, jei pochmelas, ar galvą
skauda nuo kolegų blevyzgų. Bufetas yr...Ten papigiai,
sako, ne tik kotletai, ale ir konjakas. A kur dar
furšetai visokie, prirašymai, nurašymai, komitetų
posėdžiai su brendžiuku ir kava.
A, jei atsibodo politikuot, gali į kolegių parlamentarių
iškirptes dairytis (Aš į šitą kadenciją vien dėl
Ingridos Valinskienės būčiau ėjęs. Taip ir jaučiu
tą jos balso įkaitintą Seimo posėdžių atmosferą, uch).
A nusibodo, davei oponentui snukin ir jau linksma.
Žodžiu, keturi metai atostogų ir sanatorijų, toli
nuo žmonos, Seimo viešbuty. A po to dar išeitines
išmoka. Žodžiu, rojus.
Dėl tų pensininkų, tai žinot. Nieks jiems nieko nežada,
tai ir aš nežadėsiu, bo paskui, jei išrinktų, ims šūkaut,
pažadus primins. Nu kam man to reikia.

Jūs visada labai žaviai atrodote. Kas rūpinasi
jūsų stiliumi? Gal turite stilistą, kaip šiais
laikais populiaru?

Čia mano vidinė jenteligencija net per televizorių
šviečia. Kaip rašė tūlas poetas: nepaslėpsi abažūrais
savo sielos purvinos. A dėl tų skudurų. Tai geriausia
man dizaino kompanija yr „Doncės Humana“ Nedzingėj.
Už tris litus kilogramą nusipirkai ir nešioji dešimt
metų. A jei kas netiko, tai kaimynka, neprasta dizainerė,
Vanda Žužulevičienė, ir sagas persiūt, ir padalkus
palenkt gali.

Ar turite svajonių, Vydai?

Svajoju, kaip tas Amerikos babnykas Gefneris, katras
nuogų mergų žurnalą leidžia, su keturiom ilgaausėm,
tfū, ilgakojėm kokius metelius smagiai pagyvent. A ką?
Guli sau ant sofkos. A jos tau nugarą kaso, čėrkelę
paduoda, ausin čiulba. Gaila, kad aš ne Gefneris.
Ir net ne musulmonas.

P.S.: Vydo kalba netaisyta.